- dargna
- dárgna sf. (1) Rt, Als, dargnà (2) žr. 1 darga: 1. Kaip užėjo dargna kelyje, t. y. subjursta oras, lyna J. Belaukant pietų, kaip pakils pūga su tokia dargna, jog bugštu buvo ir galvą pro duris iškišti P. Nors kiaulių pilvas geras, vienok prieš dárgnas ir jos kartais suserga Gr. ^ Čiudijas kai kuilis prieš dargną Sln. 2. Mindami [linus,] džiaugias, kad nutikę dar̃gno[je] Škn. 3. scom. baidyklė, pamaiva: Ta mergaitė buvo baisiausia dárgna, visada vaikščiodavo su trumpu palitėliu Jnš.
Dictionary of the Lithuanian Language.